Jonas Laužikas 1931 m. Kaune įkūrė pirmąją Lietuvoje pagalbinę mokyklą ir iki 1938 m. lapkričio 10 d. jai vadovavo.
Jonas Laužikas (1903 m. rugsėjo 23 d. Dūbliškiuose, Kupiškio valsčius – 1980 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.
1917–1920 m. mokėsi Kupiškio mokykloje, 1920–1923 m. Panevėžio gimnazijoje, 1924 m. baigė Ukmergės gimnaziją.
1924–1927 m. Lietuvos universitete studijavo pedagogiką, filosofiją ir istoriją, kartu mokytojavo Pasvalio, Veiverių ir Pilviškių progimnazijose. Dalyvavo „Kultūros“ būrelių, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, pedagogų draugijos „Naujoji mokykla“ veikloje.
1925–1926 m. organizacijos „Žaizdras“ narys. Po 1926 m. valstybės perversmo suimtas, 1927 m. kelis mėnesius kalintas Varnių konclageryje.
1927–1929 m., būdamas policijos priežiūroje, dirbo „Kultūros“ draugijos organizuotame liaudies švietimo universitete, buvo jo vedėjas ir lektorius.
1929 m. kovo mėn. baigė Lietuvos universitetą, bet valstybinės vietos gauti negalėjo. 1930–1931 m. studijavo Ciuricho, Vienos, Hamburgo universitetuose.
1931 m. Kaune įkūrė pirmąją Lietuvoje pagalbinę mokyklą ir iki 1938 m. lapkričio 10 d. jai vadovavo.
1938–1940 m. Ciuriche tęsė studijas ir apgynė filosofijos daktaro disertaciją.
1938–1940 m. prie VDU Medicinos fakulteto organizavo gydomosios pedagogikos vasaros kursus. Bendradarbiavo leidiniuose „Kultūra“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Mokykla ir visuomenė“ (slapyvardžiai J. Laisvūnas, J. Svajužis).
1940–1941 m. Klaipėdos pedagoginio instituto direktorius.
1944–1946 m. Vilnius pedagoginio instituto direktorius, 1946–1959 m. dėstytojas, 1944–1958 m. Pedagogikos katedros vedėjas, Pedagogikos fakulteto dekanas, 1958–1959 m. direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams.
1958–1980 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, nuo 1968 m. sektoriaus vadovas, nuo 1972 m. dar ir direktoriaus pavaduotojas, 1968 m. profesorius. 1967 m. pedagogikos mokslų daktaras.